Vestuvių tostai

Visi jau visko palinkėjo: laimės, meilės, pinigų, džiaugsmo. Bet niekas jums nepalinkėjo ir juodo gyvenimo. O juodas gyvenimas tai: kad jus visada per šventes valgytumėte tik juodą duoną. Kad ilsetumėtės tik prie juododsios jūros ir kad visada važinėtumėte tik su juodu mersedesu.

 

Vestuvių tostai

Būkite tuo, kas esate:

Gražūs, tyri, dar nepraradę vaikiškumo..

Būkite lyg muzikos garsai:

Švelnūs, guodžiantys kiekvieno širdį..

Būkite žvaigždėmis, randančiomis kelią į gėrį..

Būkite žmonėmis – mylinčiais vienas kitą!



Vestuvių tostai

Piršlybų menas. Jaunuolis atvyko pas turtingą ūkininką piršlybų. Su mylimąja jis jau buvo susitaręs, liko pakalbėti su tėvais. Pokalbis vaikinui buvo sunkus. Iš susijaudinimo jis peiliuku drože lazdelę, kurią laikė rankose. Ūkininkas klausėsi būsimo žento ir įdėmiai sekė jo judesius. Tasai drožė ir drožė, kol iš lazdeles nieko nebeliko. Merginos tėvas ir sako:

-Vaikine, matau, kad tamsta pasiturintis ir esate neblogos išvaizdos… Bet dukters už tamstos neišleisiu. Jeigu iš lazdelės būtum ka nors išdrožinejęs ar išdrožęs, abejonių man nekiltų. Tačiau tamsta lazdele nieku pavertei. Tai tamsta vėjais paleisi visą mano turtą, kuri esu sukaupęs. Iššvaistęs viską, šeimą elgetomis paleisi. Aš tiksliai nustačiau tavo charakterį.

Tad pakelkime taures už tikrą piršlybų meną ir nepasikliaukime savo jėgomis, kad mažmožis nesužlugdytų gerų ketinimų. Už piršlius!

  

Vestuvių tostai

Princas pamilo princesę.

Karalius, kaip meiles ženklą, įsakė princui atnešti motinos širdį.

Princas nužudęs motina ir išėmęs širdį išskubėjo pas karalių.

Beskubėdamas suklupo ir išmetė motinos širdį. Tada širdis švelniai paklausė:

– Ar neužsigavai, sūnau?

Pakelkime taures už motinų širdis, kurios niekada nepamiršta savo vaikų.

 

Vestuvių tostai

Galima turėti daug pinigų, bet jie neatneš laimės. Už pinigus galima nusipirkti lovą, bet ne jos šilumą. Už pinigus galima nusipirkti žmogų, bet ne jo meilę. Tad linkiu, kad jus turėtumėte ir pinigų, ir laimės, ir šilumos, ir meilęs.